Forum i Lirė
Data dhe ora aktuale : 21/10/2014 6:16

Data dhe ora janë sipas brezit orar të Tiranës




Post new topic Reply to topic  [ 13 Postime ]  Shkoni tek faqja 1, 2  Pasardhëse
Autori Mesazh
 Tema e postimit: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 01/09/2007 18:08 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 21/08/2007 15:41
Postimet: 524
Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
Ka hapur siparin nė Sarandė Festivali i Parė i Kėngės dhe Valles Ēame

Lėmi i kėngės dhe valles aq drithėruese e me kolorit tė rrallė tė Ēamėrisė dhe pėr Ēamėrinė u hap si valė deti nė Sarandė. Mbrėmja e djeshme ka shėnuar nisjen e Festivalit tė parė tė kėsaj pasurie folklorike, me njė vulė tė veēantė identiteti kulturor. Festivali i Parė i Kėngės dhe Valles pėr Ēamėrinė ka nisur, pėr t‘u shtrirė nė tri net tė gjata vere. Nga shkallėt dhe skena e stadiumit tė gurtė "Aleko Dajko", ēamėve u janė drejtuar fjalime dhe thirrje patetike pėr tė marshuar drejt tė parėve tė mbetur edhe pa varr, nga ėshtė kėrkuar tė vihet nė vend padrejtėsia e historisė ndaj njė popullsie tė tėrė tė pėrzėnė. Nė skenė u ngjitėn mbrėmė interpretė, njerėz tė cilėve kėnga dhe vallja u del nga shpirti i plagosur, e qė i kanė ato si njė vulė tė krahinės sė cilės i pėrkasin. Udhėtimi i Azgan Haklajt dhe Unionit Artistik qė prej vitesh u flasin shqiptarėve nga ky "Parlament" shpirtėror me gjuhėn universale tė artit pėr hallet dhe plagėt e kombit, ėshtė ndalur kėsaj radhe nė Sarandė. Ky qytet i pėrngjan njė Shqipėrie nė miniaturė me diversitetin dhe bashkėjetesėn nė paqe tė komuniteteve tė ndryshme krahinore, etnike, fetare dhe kulturore.

Pas spektakleve tė njohura tė Unionit nė Tropojė, nė sheshin "Skėnderbej" nė Tiranė, nė Sheshin e Flamurit nė Vlorė e nė Kosovė, ndalesa e Sarandės ka qenė edhe mė e veēantė. 300 artistė devizėn e njohur "njė komb, njė qėndrim", apo "njė komb, njė kulturė", nisėn ta japin pėrmes kėngės autentike ēame, tė krijuar pėr Ēamėrinė. Melodia dhe tingulli e kanė pėrcjellė kėtė mesazh nė gojėn dhe me instrumentet e artistėve, nga tėrė hapėsira shqiptare, pėrfshi edhe diasporėn. Nė skenėn e kėtij festivali do tė ngjiten 25 grupe nga tė gjithė trevat etno-kulturore shqiptare, qė sjellin mė shumė se 500 kėngė e valle. Mes tyre janė ansamblet artistike tė ardhur nga Vlora, Fieri, Kavaja, Tirana, Ansambli Kombėtar i Kėngėve dhe Valleve, si dhe mjaft grupe artistike nga Tropoja e pjesė tė tjera nga Veriu shqiptar. Nuk mungojnė grupet nga Pėrmeti, Tepelena, Saranda, Delvina, Markati, madje edhe nga Tetova e Maqedonisė, shqiptarė nga Mali i Zi, nga Mitrovica e Kosovės, nga Presheva e Serbisė etj. Askėnd nuk e ka befasuar madje prania e grupit tė Himarės, tė cilin presidenti i festivalit Haklaj e ka cilėsuar "sharmin e festivalit tė parė". Ai e ēmon si njė lehtėsi dhe kėnaqėsi mė shumė pėr organizatorėt, qė artistėt e Himarės u treguan tė gatshėm tė japin me kėngėn e tyre mesazhe paqeje dhe bashkėjetese.

Pėrveē dikasterit tė Turizmit dhe Kulturės, pėrfaqėsuesit e komunitetit ēam janė mbėshtetėsit kryesorė tė kėtij aktiviteti madhor, qė ka nisur mbrėmė dhe mbyllet mė 2 shtator, datė qė pėrkon edhe me mbylljen e sezonit turistik tė Sarandės. "Harta e kulturės popullore shqiptare do tė ishte e mangėt pa vlerat shpirtėrore tė krijuara nė krahinėn e Ēamėrisė"- shprehet regjisori i Festivalit Nikollė Lleshi. Ndėrsa Qani Biraēi, njohės dhe studiues i folkut ēam, tregon se si pėr 45 vjet ai ėshtė mbajtur i mbyllur dhe ky festival vjen si njė shpėrthim i kėsaj "kasaforte" me brilante tė shpirtit, pėr tė shkuar te njerėzit si mesazhe paqeje, pa asnjė ngarkesė politike. Koreografi tropojan Deli Metaliaj flet me emocion pėr faktin qė gjendet nė zemrėn e kėngės dhe valles ēame. Ai thotė se ka sjellė nė festival njė valle tė rėndė, epike tė burrave tė Tropojės, teksa kujton qė 20 vjet mė parė ka qenė nė Konispol, ku ka njohur Taip Madanin, kėrcimtarin e paarritshėm tė valles ēame nė sini. Luljeta Cingu, valltarja virtuoze e Ansamblit Shtetėror tė Kėngėve dhe Valleve, tek kujton me emocion se si vallja e Osman Takės ka elektrizuar sallat plot me spektatorė tė huaj, thotė se vallja ēame ėshtė njė nga perlat e folkut shqiptar.

Tė gjitha kėto vijnė si ujė nga burimi i kulluar. Sipas organizatorėve, repertori synon nė njė pikė tė vetme; kėngė dhe valle pėr Ēamėrinė. Ēdo natė do tė ngjiten nė skenė 6-7 grupe artistike, ndėrkohė qė ditėt e festivalit do tė shoqėrohen edhe nga veprimtari tė tjera, si vizita nė qytetin antik tė Butrintit, promovimi i librit tė studiuesit Veis Sejko mbi elementet e pėrbashkėta nė epikėn shqiptaro-arbėreshe dhe serbo-kroate, ekspozitėn fotografike tė Namik Selmanit nga treva e Ēamėrisė etj. "Jemi pėrpjekur tė mos i lemė asgjė mangėt organizimit tė festivalit - thotė numri dy i bashkisė sė Sarandės Fatos Mullaj,- pasi ėshtė nė ambicien tonė qė nė qytet tė sjellim sa mė shumė aktivitete tė pėrmasave kombėtare dhe ndėrkombėtare". Folku burimor, kjo pasaportė folklorike, nė njė kuptim, e ka bėrė me fat edhe Sarandėn, qė nė tri net festival do tė ketė shqiptarė tė ardhur nga 5 shtete. Me "bagazhin" sa tė njėjtė edhe tė ndryshėm kulturor- kėngė dhe valle qė i kushtohen Ēamėrisė.

gazeta shqip- 2.8.2007


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 14:27 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 21/08/2007 15:41
Postimet: 524
Himara i kėndon "motrės" Ēamėri

gazeta shqip-3.9.2007


Nė natėn e dytė tė Festivalit tė Kėngės dhe Valles Ēame, surprizė ishte prezantimi himarjot me krijimet e tė shumėnjohurit, Lefter Ēipa


Ndodhi pikėrisht ajo qė kishte parashikuar Azgan Haklaj, i vėnė nė krye tė Unionit Artistik Kombėtar, qė kėsaj here "vrapin" e mbajti nė Sarandė. Ai kishte parathėnė nė konferencėn e parė pėr shtyp, ende pa nisur Festivali i Kėngės dhe Valles pėr Ēamėrinė, nė jugun shqiptar, se Himara kishte pėr tė qenė sharmi dhe surpriza e festivalit. Aq sa ishte paragjykuar e mė pas kishte shkaktuar habi pjesėmarrja e himarjotėve nė njė festival si ky, po aq befasuese ishte edhe kėnga e tyre. Lefter Ēipa, qė u kishte thėnė organizatorėve muaj mė parė "ma liri mua kėtė punė", erdhi me takėme tė rėnda nė lėmin e kėngės nė Sarandė. Ashtu me atė trupin e tij hollak, i heshtur e rrėmues nė vetvete, duke bėrė mė shumė monolog se sa dialog, sa nuk plasi qė e mbajti pėrbrenda tij deri nė fund atė prush kėnge qė kishte ruajtur pėr ēastin e ngjitjes nė skenė. Si njė "usta" i mirė dhe i sigurt nė ato ēika stėrralli qė di tė nxjerrė nga pena e sprovuar e rapsodit, ia doli qė sekretin ta mbanin sekret edhe pjesėtarėt e grupit. Tė gjithė qėndronin ca si tepėr tė padėgjuar e pa dashur tė binin nė sy, deri sa erdhi ora tė derdhnin atė ujėvarė burimesh tė kristaltė para mikrofonėve tė festivalit.

Tė katėr kėngėt e tyre ishin si mjaltė hojesh e si prush dashurie tė sinqertė. Por njėra prej tyre nuk la pa dridhur ind tė trupit tė secilit prej atyre qė ishin ulur nė shkallėt e stadiumit, tė kthyer nė teatėr veror, pėr tė nxėnė 500 kėngėt dhe vallet mė tė arrira tė shpirtit shqiptar. "Ēamėria, Ēamėria/ nė gjunjė bie Perėndia/ Mėkatet lan historia/ Guri shkon nė vend tė tija/" - erdhi si njė himn dhe si njė kulm i artit popullor, i qortimit tė historisė dhe i zgjidhjes sė lėmshit pa nyje, ku vėrtitet prej kohėsh ēėshtja ēame. Mėnyrės tipike himarjote tė tė kėnduarit, qė fjalėn kurdoherė e mbėshtjell me vibrime tė zėrit dhe tė shpirtit njėherėsh, njė tekst i ngritur mbi fjalė qė rrinė si gurėt e skalitur tė qoshes sė njė muri, i jep forcėn dhe bukurinė e artit tė madh qė dinė tė mbrujnė pasuesit e Neēo Mukė himarjotit. Vėshtirė tė besohet qė me kėngė do tė mund tė shkrihet bora e heshtjes, kur fjala ėshtė pėr dhimbjen dhe ēėshtjen ēame, por kėsaj nuk pati njeri qė nuk i besoi se kishte ndodhur, pasi kishte dėgjuar kėngėn brilante qė sollėn himarjotėt. "Malli puth me psherėtimė/ ato brigje dhe limane/ Borėn e heshtjes do shkrijė/ e vėrteta e votės ēame/. Ēdo emėr oratori do tė zbehej, sikurse edhe ēdo politikan me njė fije nder do tė turpėrohej para zėrave drithėrues tė kėngėtarėve, qė duke pėrdorur artin vizatojnė lėvizjen e mendimit dhe ngecjen e politikės, ecjen e kohės nė drejtimin e duhur dhe jo sipas kurdisjes shpesh tė mbrapshtė qė i bėjnė kėsaj ore politikanėt nė tė dy anėt e kufirit. Pėrsėritja e qėllimshme nė kėngė e vargut "aman, bota ēame", pikonte dashuri dhe drejtėsi, fshikullim ndaj historisė dhe mesazh e shpresė pėr zgjidhjen paqėsore qė pritet tė vijė. Aq qartėsisht e thanė marrėsi dhe hedhėsit e kėngės sė mrekullueshme himarjote kėtė, duke kėrkuar "Paqen ta marrin pėr dore/ mbi hi tė mbjellim dafinė/ E drejta dorėn do zgjatė/ ta ribėjmė Ēamėrinė/". Ec e mos e quaj Himarėn, pastaj, sharmi i festivalit. Cili shqiptar do t‘i kėndonte mė mirė e do t‘i shėrbente mė shumė ēėshtjes ēame? Edhe njė herė e treguan nė lėmin e kėngės se himarjotėt janė dhe mbeten kryefjala e kėngės, por edhe misionarė tė paqes, drejtėsisė dhe bashkėjetesės.

Para se tė konkurrohej nė skenėn e festivalit, pjesėmarrėsit kėnduan e vallėzuan nė skenėn e mbyllur tė kinoteatrit "Butrinti", atje ku u organizua prezantimi i librit tė studiuesit Veis Sejko "Mbi elementet e pėrbashkėt nė epikė shqiptaro-arbėreshe dhe serbo-kroate". Rreth vlerave tė librit referuan prof. dr. Afėrdita Onuzi, drejtore e Institutit tė Kulturės Popullore, prof. dr. Adriatik Kallulli, kritikė dhe studiues letrarė, prof dr. Zymer Neziri nga Instituti Albanologjik i Prishtinės, si dhe albanologu Gustav Ollorian nga Kostarika. Duke folur pėr vlerat e librit, ata kanė vlerėsuar karakterin krahasues dhe polemizues tė veprės, si dhe analizėn e hershmėrisė sė eposit tė shqiptarėve. Ndėrsa Tahir Muhedini, kryetar i PDI-sė, si mik i familjes Sejko, evokoi historinė e librit tė quajtur nė fillim vepėr tė madhe nga strukturat shtetit komunist, por qė nuk e pa dot atėherė dritėn e botimit dhe autori i tij pėrfundoi nė shitės cigaresh nė Tiranė. Nė prezantim ishte i pranishėm edhe sekretari i Akademisė sė Shkencave, akademiku Eduart Sulstarova. Promovimi u shoqėrua me njė koncert me valltarėt e Ansamblit tė Kėngėve dhe Valleve, me solist, mjeshtrin e madh Rexhep Ēeliku, tė mjeshtres sė madhe Irini Qirjako, me lahutarė nga Shqipėria e veriut, me kėrcimtarė tė vegjėl nga Komuna e Markatit, qė kėrcyen vallen e Osman Takės, me valltarėt e Sharrit Kosovė, nga dueti koreografik i Tropojės dhe grupi polifonik "Zėri i Bilbilit" Sarandė. Pas ēeljes qė i bėri natės sė dytė grupi artistik i ardhur nga Himara, pas tyre skena ishte pėr artistėt e ardhur nga Vitia e Kosovės, pėr tė vijuar me grupin polifonik "Kaonia" tė delvinjotėve, Tropoja solli tri valle tė mrekullueshme, tė kėrcyera nga tre valltarė si shqiponja, qė ishin Deli Metaliaj, Skifter Dollia dhe Qerim Shkreli. Ovacionet pėr lojėn e tyre u shtuan kur atyre iu bashkua dhe vetė presidenti i Unionit Artistik Kombėtar Azgan Haklaj, i veshur me kostumin kombėtar tė Ēamėrisė nė valle tropojane. Pas kėtij momenti epika shqiptare erdhi pėrmes zėrit tė mrekullueshėm tė kėngėtares Irini Qirjako, me kėngėt "Te Rrapi nė Mashkullorė" dhe lirika e bukur ēame "Barbaroz, vasiliko". Dhe "Torta mbi qershi" ishin artistėt e ansamblit tė Tiranės, me vallet, kėngėt dhe kostumet e larmishme.


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 14:54 
Jo në linjë
Shqiponja e forumit
Shqiponja e forumit

Antarësuar: 09/10/2006 21:13
Postimet: 1503
Thotė Himara: Ēamėri mė mori malli

L. Sejdini
03-09-2007

Grupi i Himares ne Festivalin e kenges Came
Festivali i kėngės dhe valleve pėr Ēamėrinė, nė natėn e dytė

Sarandė-

Ēamėria, more, Ēamėria

Ku bie nė gjinjė perėndia

Mėkat qė la pashistoria

Guri do vejė nė vend tė tija


Ja, kėshtu e mbylli kėnga himariote koncertin e saj tė mbrėmshėm nė stadiumin e lojėrave me dorė, nė natėn e dytė tė Festivalit tė Parė tė Kėngės dhe Valles pėr Ēamėrinė. Gjithė hamendjet e parafestivalit pėr qėndrimin e grupit tė mirėnjohur tė Himarės, pėr pjesėmarrjen nė festival, u dha pėrgjigje koncerti i mbrėmshėm. U konfirmua edhe njėherė se grupi himarjot po e strukturon edhe mė mirė performancėn e vetė si njė grup dinjitoz, me melodi tė konsoliduar mbi karakteristikat mė tė mira tė polifonisė labe dhe me njė repertor tematik qė skalit ngjarjet mė tė rėndėsishme qė kalon kombi nė periudha tė ndryshme historike. Shpirti i grupit, rapsodi Lefter Ēipa, pėrmes emocioneve tė veēanta thotė se "ne jemi pjesė e trungut lab dhe vėllait ēam do t'i gjendemi pranė nė tė mira, halle e gėzime, ndaj edhe jemi sonte kėtu". Nuk kishte si ndodhte ndryshe.

E ndjeja si nevojė shpirtėrore tė thotė kėngėtarja Eleni Ēali. Vargjet e cituara mė sipėr janė tė Kristo Ēipės, ndėrsa mbėshtetja e kėngės nga Qendro Zeneli e bėn atė tė vecantė dhe depėrtuese e drithėruese. Si pėr koincidencė njė tjetėr grup i hapėsirave shqiptare zėvendėsoi nė skenė Himarėn, "Dasma" nga Pozhorani, Viti, i cili pėrmes ritmit tė daulleve, ēiftelisė, lahutės erdhi nė skenėn pėr Ēamėrinė me njė copė nga eposi i krahinės sė njohur tė Karadakut, zonė e luftėtarit Idriz Seferi. Grupi polifonik i Delvinės nė kėngėt e kėnduara pėr Ēamėrinė kishte sjellė, me melodine e tyre tashmė tė njohur njė moment tė dhimbjes sė largimit nga trojet e tyre tė popullsisė sė pėrzėnė me dhunė. Mbrėmja e djeshme pati njė hapsirė edhe pėr emrat e njohur tė muzikės popullore si Irini Qirjako, Arif Tushe, Pėrparime Zylflaj, tė cilėt u mirėpritėn dhe u duartrokitėn gjatė pėr intrepretimin mjeshtėror, me ndjenjė si dhe pėr repertorin e zgjedhur me kujdes pėr ta sjellė si buqetė pėr Ēamėrinė. Nė natėn ė fundit do tė ndahen edhe ēmimet pėr grupet, kėngėtarėt, valltarėt dhe instrumentistėt mė tė mirė.

Poshte ne fotografi, Grupi i Himares me veshjen karakteristike Pellazgo-Ilire, fustanellen.


Bashkangjitje:
Grupi_Himares.jpg
Grupi_Himares.jpg [ 15.82 KB | Shikuar 1265 herë ]

_________________
Portali i Forumit
 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 15:00 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 10/10/2006 14:51
Postimet: 444
Ku mund te gjenden keto kenge? Ka ndonje CD?


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 15:12 
Jo në linjë
Shqiponja e forumit
Shqiponja e forumit

Antarësuar: 09/10/2006 21:13
Postimet: 1503
Ajo do ishte dicka me shume vlere. Duhet me pyetur dike ne Shqiperi. Po qe i vendosnim diku dhe i lidhnim me forumin. Mendoj qe ky festival te perkthehet dhe ne Anglisht dhe te vendoset tek seksioni i forumit qe quhet "Albanology" si tip informacioni e tipit Wikipedia(kjo e fundit eshte bere nje pro-greke e terrbuar, siduket nuk qenka dhe aq non-profit sac e mbajne veten).

_________________
Portali i Forumit


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 15:33 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 21/08/2007 15:41
Postimet: 524
Citim:
Karaburuni
Ku mund te gjenden keto kenge? Ka ndonje CD?



ENKELEJDA E HYSEN ALUSHI_MALL PER CAMERI

http://www.youtube.com/watch?v=2awrDTxj654

ose
http://www.youtube.com/watch?v=GXnHQtfSDto

Kenge per Camerine
http://www.youtube.com/watch?v=kL6ZW0naCt8

WWW.P2PALBANIA.COM
ketu ka dicka ne lidhje me kenget e filmat shqiptare


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 15:39 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 21/08/2007 15:41
Postimet: 524
valle came
http://www.youtube.com/watch?v=9KUw9hLCtLQ


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 03/09/2007 15:45 
Jo në linjë
Administrator
Administrator

Antarësuar: 23/10/2006 21:52
Postimet: 38
Rrofsh BARAT.
Karaburun, mbase mund te vendosen dhe ketu http://www.albanet.net/ , duke qene qe eshte nje faqe partnere dhe te krijohet nje seksion videoklipesh shqiptare.


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 04/09/2007 12:21 
Jo në linjë
Shqiponja e forumit
Shqiponja e forumit

Antarësuar: 09/10/2006 21:13
Postimet: 1503
Ul siparin Festivali i Kėngės pėr Ēamėrinė

U premtua qė festivali i dytė tė ketė pjesė tė vetėn edhe arbėreshėt e Italisė e ēamėt ortodoksė tė Greqisė

Nata e tretė dhe e fundit e Festivalit tė parė tė Kėngės dhe Valles pėr Ēamėrinė ngjiti nė skenė ansamblin artistik tė Fierit dhe kėngėtarin e mirėnjohur tė kėngės ēame, Shaban Zeneli, me njė krijim tė ri. Drejtuesi i festivalit prezantoi mė pas tekstet e reja tė mbėrritura nė Unionin Artistik, duke shėnuar kėshtu hapin e parė tė edicionit tė dytė tė Festivalit, ende pa pėrfunduar i pari. Me duartrokitje tė furishme ėshtė shoqėruar leximi i kėtyre teksteve me autorė Lefter Ēipėn dhe Azgan Haklajn. Skena pastaj ėshtė tronditur nga valltari Qazim Shkreli, i ardhur nga diaspora shqiptare. Ishin artistėt e Ansamblit tė Kėngėve dhe Valleve Popullore, qė vijuan konkurrimin, me interpretimet e Gėzim Alimehmetit dhe me vallen qė ka bėrė tė shquar nė vite ēiftin e kėrcimtarėve Rexhep Ēeliku e Liljana Cingu.

Njė tjetėr atmosferė sollėn nė skenė artistėt e kompanisė kulturore nga Sharri i Kosovės, me numrat e interpretuar nga Aishe Bajrami e Shefqet Beqja, si dhe numri koreografik me skenė tė dhimbshme fėmijėsh tė zbathur, por qė shtrėngojnė librat nė gji edhe nėn pėrdhunėn serbe. Myfarete Laze qė zbriti nė skenė pas tyre solli njė kėngė tė re qė harmonizonte motivet e Shkodrės nga ajo vinte me ato tė vendit tė saj tė origjinės, Ēamėrinė. Pas kėsaj, skena dhe stadiumi i lojėrave me dorė tė Sarandės u elektrizua nga ndezja e tre pishtarėve si tre flakadanė qė simbolizonin Ēamėrinė-Shqipėrinė-Kosovėn. Nėn flakėn e tyre u luajt vallja "Lirinė s‘na e fal kush"

Nė fjalėn pėrmbyllėse tė festivalit, presidenti i Unionit Artistik Kombėtar, Azgan Haklaj, tha se Saranda pėr tri net me radhė u kthye nė kryeqytet tė kulturės kombėtare, duke bėrė tė prekshme njė ėndėrr 63-vjeēare. "Atje ku toka i flet gurit shqip, u shpreh Haklaj, Unioni ka vendosur qė kėtė festival t‘ia japė Sarandės si veprimtari tė pėrvitshme". Ai ėshtė shprehur se ėshtė lumturuar qė nė Sarandė mėsoi tė luajė edhe vallen e Osman Takės, tė cilėn e kėrceu i veshur me kostumin popullor tipik tė krahinės sė Ēamėrisė, nė pėrbėrje tė grupit tė Tropojės.

Nė mbyllje tė festivalit, Unioni Artistik Kombėtar ka nderuar me certifikatat "Nderi dhe Krenaria e Unionit" individėt mė tė spikatur nė organizimin e Festivalit tė Parė dhe me kontribute tė shquara nė fushėn studimore tė folklorit dhe ēėshtjes ēame, mes tė cilėve mjeshtrin Taip Madani pėr kėrcimin virtuoz dhe pėrcjelljen nė breza tė valles sė Osman Takės, kėngėtarin Shaban Zeneli, studiuesin e folklorit ēam, Ibrahim Hoxha, poetin Hekuran Halili, instrumentistin Refat Sulejmani, studiuesin Abaz Dojaka (pas vdekjes) e Fatos Merorapaj, si dhe veprimtarin e ēėshtjes ēame, Qani Biraēi.

Juria profesionale e festivalit ndau pastaj disa ēmime, duke vendosur nė krye tė ansambleve artistike shoqėrinė kulturore tė Sharrit, nderuar me ēmim tė parė, grupin polifonik tė Sarandės "Zėri i Bilbilit", si dhe interpretuesin 10-vjeēar, Denis Lekgega, nė pėrbėrje tė grupit tė Markatit tė Konispolit. Kėnga mė e mirė e nderuar me ēmim tė parė, u vlerėsua "Unė e dua Ēamėrinė", interpretuar nga Shaban Zeneli, Myfarete Laze dhe Aleksandėr Gjoka.

Festivali i parė i kėngės dhe valles pėr Ēamėrinė u mbyll nėn tingujt e njė koncerti tjetėr tė kėngėtarėve mė tė pėlqyer tė muzikės sė lehtė dhe me premtimin qė festivali i dytė tė ketė pjesė tė vetėn edhe arbėreshėt e Italisė e ēamėt ortodoksė tė Greqisė.

_________________
Portali i Forumit


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 04/09/2007 12:44 
Jo në linjë
Shqiponja e forumit
Shqiponja e forumit

Antarësuar: 09/10/2006 21:13
Postimet: 1503
Folklori ēam perla mes kėngėve dhe valleve nė festivalin mbar kombėtar

Monday, 03 September 2007
Pėr 3 orė e gjysmė sarandjotėt kanė ndjekur mbrėmjen e sė premtes Festivalin e Parė tė Kėngės dhe Valles pėr Ēamėrinė. Konkurruan gjashtė grupe: Grupi Folklorik i Markatit, grupi “ Thesprotia – Ēamėria ” Vlorė, grupi “ Zėri i Bilbilit ”, Grupi ēam i Rrogozhinės, shoqata polifonike shqiptare grupi “ Bashkimi ” i Mallakastrės dhe grupi i Tiranės. Njė kombi mund t’i varrosėsh historinė, mund ta lesh pa varr, siē ndodhi me popullsinė e martirizuar ēame 60 vite mė parė, por kėngėn dhe vallen e tyre nuk mund ta mbytėsh dot. Ky ka qenė lajtmotivi i festivalit tre ditor nė qytetin e Sarandės.Ky ishte mesazhi qė i sollėn publikut sarandjot grupet folklorike qė konkurruan nė natėn e parė tė startimit tė Festivalit folklorik Festivali qė ka ēelur siparin nė stadiumin e lojėrave me dorė i pari nė historinė e kėsaj popullsie. Eshtė i pari Festival enkas pėr Ēamėrinė. Jam i emocionuar, - u shpreh Azgan Haklaj kryetari i unionit mbarėkombėtar tė kulturės, nė fjalėn e tij pėrshėndetėse para shikuesve sarandiotė qė kishin mbushur shkallėt e stadiumit tė lojėrave me dorė “ Aleko Dajko ”. Ne stėrnipat e Skėnderbeut dimė tė kėrcejmė e tė kėndojmė edhe kur tė tjerėt na vonojnė. Tropoja dhe Saranda do tė jenė binjake qė nuk do t’i ndajė mė historia. Konkurruan gjashtė grupe: Grupi Folklorik i Markatit, grupi “ Thesprotia – Ēamėria ” Vlorė, grupi “ Zėri i Bilbilit ”, Grupi ēam i Rrogozhinės, shoqata polifonike shqiptare grupi “ Bashkimi ” i Mallakastrės dhe grupi i Tiranės. Tė gjitha grupet krahas repertorit tė tyre kishin zgjedhur kėngėt dhe vallet brilante tė Ēamėrisė pėr t’i bėrė pjesė tė pėrfaqėsimit tė tyre pėr konkurrim. Kėnga himn i Festivalit “ Kemi lindur nė Janinė ndaj e duam Ēamėrinė”, vallja e Osman Takės e kėrcyer me mjeshtėri nga 12 vjeēari nga Shalėsi, Denis Lekgegaj, apo edhe nga grupi i Tiranės, apo kėnga pėr Ēelo Mezanin nga grupi i Rrogozhinės, kėnga valle “ Qa Minushi, o aga ” e kėrcyer nga djem tė rinj tė grupit tė Vlorės, u duartrokitėn duke qėndruar nė kėmbė gjithė shikuesit e natės sė parė tė Festivalit. Juria e pėrbėrė nga Lili Cingu, Qani Biraēi, Deli Metalia, Hekuran Halili dhe Fitim Ēaushi ishte nė vėshtrim tė pandėrprerė tė gjithė repertorit tė grupeve. Ora 23.30 ishte ora qė shėnoi fundin e natės sė parė tė Festivalit tė Parė tė Kėngės dhe Valles pėr Ēamėrinė. Denisi, njė nga pjesėtarėt e grupit folklorik tė Markatit, rreth 65 km larg qytetit tė Sarandės, ishte 12 vjeēari qė shkėlqeu duke kėrcyer me mjeshtėri vallen e Osman Takės. Lili Cingu valltarja e Ansamblit tė Kėngėve dhe Valleve, e mori nė krahėt e veta valltarin 12 vjeēar, e puthi dhe i tha: Ti do tė bėhesh njė valltar shumė i mire, veē njė gjė hiqe shaminė kur kėrcen, lėviz dorėn, se do dukesh mė burrėror. Ai ia ktheu pėrqafimin dhe iu pėrgjigj: Do ta zbatoj kėshillėn tėnde se e di qė do tė mė shohėsh edhe mė mirė.

_________________
Portali i Forumit


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 04/09/2007 13:20 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 10/10/2006 14:51
Postimet: 444
TRISTAN shkroi:
Rrofsh BARAT.
Karaburun, mbase mund te vendosen dhe ketu http://www.albanet.net/ , duke qene qe eshte nje faqe partnere dhe te krijohet nje seksion videoklipesh shqiptare.


Patjeter qe mund te vendosen, por duan pak kohe.
Eshte me mire kur videot jane ne format avi, mp4 etj. sepse ne .flv nuk kalojne.


 
 Profili  
 
 Tema e postimit: Re: Cameria-Tri net me 500 kėngėt e bukura tė dhembjes
PostPostuar: 05/09/2007 17:09 
Jo në linjë
Anėtar shumė aktiv
Anėtar shumė aktiv

Antarësuar: 21/08/2007 15:41
Postimet: 524
Kosova vlerėsohet me ēmim nga Ēamėria

Luan Sejdini-shekulli
04-09-2007

nsambli artistik "Sharri" Hani i Elezit, fitues i Festivalit pėr Ēamėrinė

Mbrėmja e sė dielės mbushi me fishekzjarrė njė copė qielli mbi Sarandė. Midis detit dhe qiellit, mes skenės dhe spektatorit u krijua njė pėrzierje ngjyrash, dritash, ritmesh, melodish, lėvizjesh, emocionesh. Ishte Ansambli i Fierit ai qė dha gongun e njė nate tė papėrsėritshme nė Festivalin e Kėngėve dhe Valleve pėr Ēamėrinė. Kostumet, vallet, shpėrfaqja e njė temperamenti tjetėr nga ai i zakonshm i myzeqarėve, kalimi nė temporitmin e njohur tė valleve tė veriut dhe atyre "ēamiko" i dhanė mė shumė frymėmarrje e mundėsi shprehėse paraqitjes sė trupės artistike. Tė gjitha lėvizjet nė skenėn e futur nė "darėn e spektatorėve" qė vazhdimisht duartrokisnin, u shkrinė nė njė me atmosferėn miqėsore.

Ansambli i Kėngėve dhe Valleve Popullore shfaqi mjeshtėrinė e tė kėnduarit dhe kėrcyerit. Sinkron i mrekullueshėm, melodi, lėvizje, instrument, kėngėtar, e ngriti atmosferėn ekzaltuese tė publikut nė pikėn e "vlimit". Nuk ėshtė e nevojshme tė pėrshkruhet efekti elektrizues i ēiftit Cingu-Ēeliku. Skena nė sytė e spektatorit shndėrrohet nė kullotė alpine. Bariu si njė qėnie hyjnore, si ėngjėll, pėrfaqėsues i motmoēmėrisė sė vetė shqiptarėve qė siē do t'i kėndonte rapsodi Velo Korkuti "qumėsht i kullon kėrraba dhe vajza njė Zanė mali e cila pėrgatit "byreqe e lakrorė pėr dasmėn e afėrt tė tyre". Cingu, si nė rininė e saj ėshtė "gjethe" nė skenė. Dhe mė pas vijnė Myfarete Laze e Aleksandėr Gjoka qė e mbajnė nė tė njėjta ritme atmosferėn. Kėnga "Moj Ēamėri" e kėnduar prej tyre u quajt aty si himniĒamėrisė. Tashmė kėngėtarėt mbėshteten nga njė kor prej mijėra vetėsh, nė stadiumin e lojėrave me dorė. Dhe kulmi arrin me daljen nė skenė tė grupit tė ardhur nga Kosova. Shoqėria Kulturore Artistike "Sharri", Hani i Elezit. Daullet paralajmėrojnė njė "shok". Tre tablo pėrcillen nė mesazhin artistik tė kėtij ansambli: qėndresa e popullsisė kosovare ndaj genocidit serb, terror i ngjashėm me atė qė ka pėrjetuar popullsia ēame nė mesin e viteve '40; rritjen e parakohshme tė tė rinjve pėr tu "burrėruar" e pėr tė hyrė nė radhėt e luftėtarėve tė lirisė dhe simbolika e tre pishtarėve tė nisur prej Kosove, kaluar nė Shqipėri, pėrfunduar nė Ēamėri. Simbolikė qė siē u vlerėsua edhe nga tė pranishmit, ėshtė flaka e ndezur dhe e mbajtur gjallė me zjarrin e shpirtrave shqiptarė pėr t'i parė viset shqiptare tė lira dhe qė do tė komunikojnė pa pengesa mes tyre. Ishte ky grup qė juria, me tė drejtė e vlerėsoi me ēmim tė parė. SHKA "Sharri", Hani i Elezit, ka pėr udhėheqės artistik Njazi Dornjanin, kompozitor Skėnder Dozhlanin dhe koreograf Deli Metaliaj. Nė pėrfundim tė natės sė tretė u dhanė nga presidenti i Unionit Artistik, Azgan Haklaj, vlerėsime pėr kontribute me vlerė nė kulturėn kombėtare tė personave qė u shquan nė kėtė Festival. Tre pishtarėt e ndezur bėnė xhiron pėrshėndetėse rreth stadiumit, gjė qė shėnoi edhe mbylljen zyrtare tė kėsaj ngjarjeje tė rendėsishme kulturore mbarėkombėtare nė Sarandė.


Bashkangjitje:
dardan.jpg
dardan.jpg [ 19.44 KB | Shikuar 0 herë ]
 
 Profili  
 
Shfaq postimet që prej:  Renditja  
Post new topic Reply to topic  [ 13 Postime ]  Shkoni tek faqja 1, 2  Pasardhëse

Data dhe ora janë sipas brezit orar të Tiranës


Kush është në linjë

Përdoruesit që po e shfletojnë këtë forum: Asnjë përdorues i regjistruar dhe 4 vizitorë


Nuk mund të hapni tema të reja në këtë forum
Nuk mund të përgjigjeni në temat e këtij forumi
Nuk mund të ndryshoni postimet tuaja në këtë forum
Nuk mund të fshini postimet tuaja në këtë forum
Nuk mund të postoni foto në këtë forum

Kërkoni:
Shkoni tek:  
© Forum i Lirė 2006 - 2007
Mundėsuar nga phpBB © 2002, 2006 phpBB Group